- papūta
- pagairė
a. n.
atapūta, atavėja, atgairė, atgaiša, atgaiža, gairija (niek.), gairė, papūta
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
papūta — 2 papūta ( as?) sf. LsB191 gumbas, randas: O jei ji (moteriškė) iš to škadą gaun, tada jis tur duoti dūšią už dūšią, ... žaizdą užu žaizdą, papūtą užu papūtą BB2Moz21,25 … Dictionary of the Lithuanian Language
papūta — 1 pãpūta sf. (1) 1. papūtimas, pūstelėjimas: Lengviausios vėjo papūtos pakanka, kad suvirpintų žemės paviršį prš. 2. vėjo pagairė, vėjo užpučiama vieta: Kas čia gali gyventi ant tokios vėjo papūtos! Klvr. ◊ vėjo pãpūta lengvabūdis žmogus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
paputauti — žr. 1 paputnoti 1: Paputauk vištas pri lesalo Ggr. putauti; paputauti … Dictionary of the Lithuanian Language
užu — užù praep. DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ; N, [K], M, Vad, ažù (r.) Š, FrnW, LzŽ, àžu; N, K G79, M, LL176 žr. 1 už. I. 1. Jau ažu kalno jis buvo J.Jabl. Mažutis miškelis až upės, àžu Skliausčių [kaimo] Pb. Ažu akmenų yra tokia slėnė Ob. Ažù miško… … Dictionary of the Lithuanian Language
papuc — PAPÚC1, papuci, s.m. 1. Încălţăminte uşoară (fără călcâi), care se poartă în casă; p. gener. pantof uşor de vară. ♢ expr. (fam.) A o lua (sau a o şterge) la papuc = a fugi. (fam.) A fi (sau a pune, a ţine etc.) sub papuc = a fi (sau a pune, a… … Dicționar Român
nuomirėlis — nuomirėlis, ė smob. (1); S.Dauk, Jn, nūmirėlis (ž.) (1) žr. numirėlis: Gulėjo išblyškęs kaip nuomirėlis rš. Koks nuomirėlis vedė tave? Sk. Turėjo nuomirėlės kūną imti laukan iš ten ir padėti, kur vė[ja]s paputa P. Nūmirėliai nėkas nesugrįš Vn … Dictionary of the Lithuanian Language
popūta — sf. (1) žr. 1 papūta 2: Vėjo popūta Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
suvaryti — 1 suvaryti tr. DŽ1, KŽ 1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvaryk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvaryti… … Dictionary of the Lithuanian Language
vizgogalis — vizgogalis, ė adj. (1) kuris liaunõs viršūnės: Medis vizgogalis vizguo[ja], kad vėjas paputa Lk … Dictionary of the Lithuanian Language
vėjas — sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, MŽ, MŽ101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vėjis (1), vėjai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš… … Dictionary of the Lithuanian Language